šmėkšlinėti

šmėkšlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. žr. šmėklinėti 1: Jis pardžiūvęs šmėkšlinė́[ja] pašaliais lyg šešėlis Skr. Dienų dienas jis šmėkšlinėjo po sodą P.Cvir. 2. intr. neramiai bėgioti (apie akis): Tai buvo aukštas vyras su rausva, lyg liepsnos apimta barzda, neramiomis, į visas puses šmėkšlinėjančiomis akimis P.Cvir.